Lietuvos gyventojai skysčių vartoja per mažai
Inkstuose susidaro ir išsiskiria šlapimas nuo žmogaus gimimo iki mirties. Ši inkstų funkcija, tarp daugelio kitų, yra pati svarbiausia. Jos dėka palaikoma pastovi organizmo vidinė terpė – homeostazė. Dėl tokios svarbios ir sudėtingos funkcijos inkstams pastoviai tiekiamas didžiulis kraujo kiekis – 20-25 proc. nuo viso cirkuliuojančio kraujo tūrio.
Nė vienas kitas žmogaus organas, net smegenys ar širdis negauna tokio milžiniško kraujo kiekio. Tik maža jo dalis tenka pačių inkstų audinių mitybai. Visas likęs kraujas nuolat filtruojamas pro inkstų kamuolėlių filtro sistemą. Kamuolėlių abiejuose inkstuose per 2 milijonai. Kraujo plazmos filtracijos procesas pro kamuolėlių filtrą – pirmas šlapinimo susidarymo etapas. Per parą abiejuose inkstuose susidaro apie 180 litrų kraujo filtro, bet galutinio šlapimo išskiria tik apie 1,5 litro. Tokiu būdu nesunku paskaičiuoti, kad per parą 178,5 litrai plazmos ultrafiltrato, tekėdamas per sudėtingą inkstų kanalėlių sistemą reabsorbuojama atgal į kraują. Tai titaniškas darbas, kurio metu į kraują perfiltruoto vandens dalis, įvairios druskos elektrolitų pavidalu bei daug organizmui reikalingų kraujo plazmos sudedamųjų dalių (gliukozė, amino rugštys, baltymai, kt.). Reabsorbicija kanalėliuose – tai antrasis šlapimo susidarymo etapas. Trečiasis etapas – sekrecija – taip pat vykstanti ikstų kanalėlių sistemoje. Jos metu kanalėlių sienelių ląstelės sekretuoja į tekantį šlapimą įvairias egzogenines (patekusias iš aplinkos) bei endogenines (susidariusias pačiame organizme, vykstant medžiagų apykaitai) medžiagas. Tuo keliu iš organizmo pašalinami vaistai bei jų metabolitai, kai kurios cheminės medžiagos, vandenilio bei kalio jonų perteklius ir kt. Šlapinimosi metu išskiriamas galutinai susiformavęs šlapimas.
Ne vienas skaitytojas nusivils sužinojęs, kad net 60 proc. jo kūno masės sudaro vanduo, kuris pasiskirstęs trijuose skysčių sektoriuose. Didžiausias yra ląstelinis skysčių sektorius; 70 kg. sveriančio žmogaus ląstelėse yra apie 28 litrai vandens. Dar 10,5 litrai vandens užpildo tarpląstelinį skysčių sektorių. Apie 3,5 litrai vandens sudaro kraujagyslinį skysčių sektorių, t.y. cirkuliuojančio kraujagyslėse kraujo vanduo. Reikia patikslinti – visi organizmo skysčiai yra druskos (arba elektrolitų) tirpalai – natrio, kalio, chloro, kalcio, magnio, kt. Subtilios inkstų funkcijos dėka skysčių sektorių tūris bei druskų koncentacija juose normos atveju beveik nesikeičia. Per parą paprastai suvartojama 1,5-2 litrai skysčių ir maždaug tiek pat jų išskiriama su šlapimu. Patikslinant tenka priminti, kad šiek tiek skysčių pasišalina su prakaitu ir dar apie 600 ml jų išskiriama pro plaučius su iškvepiamu oru. Optimaliai inkstų veiklai per parą būtina sunaudoti apie 2,0-2,5 litrus skysčių, per vasaros karščius – gerokai daugiau. Lietuvos gyventojai skysčių vartoja per mažai, vidutiniškai apie litrą. Tai skatina inkstų akmenų susidarymą, dažnesnės šlapimo takų infekcijos. Absurdiškos ir pseudomoksliškos teorijos, kurios propoguoja mažą skysčių vartojimą dėl tariamos būtinybės inkstams “pailsėti“. Jeigu per parą suvartojama mažiau kaip 400 ml skysčių, kraujuje pradeda kauptis toksiški medžiagų apykaitos produktai (medžiagos, kurių sudėtyje daug azoto), nes su mažu šlapimo kiekiu inkstai negali jų pilnai pašalinti. Skysčių ribojimas pateisinamas tik ūminio ir rečiau lėtinio inkstų bei širdies nepakankamumo atvejais. Inkstai, kaip ir širdis, sugeba pailsėti ir pastoviai dirbdami.
Kartais, dažniausiai esant ūminiam inkstų nepakankamumui, paros šlapimo kiekis sumažėja žemiau 500 ml ribos. Mediciniškai tokia būklė apibūdinama oligurijos terminu, skirtingai nuo poliurijos, kai paros šlapimo kiekis viršija 2 litrus. Tai būklės kai būtina neatidėliotina gydytojo konsultacija. Kai didžioji paros šlapimo dalis pasišalina nakties metu ir dėl to tenka bent 2-3 kartus keltis pasišlapinti, esti vadinamoji nikturija. Šis simptomas rodo nenormalią inkstų funkciją, būtina gydytojo nefrologo ar urologo konsultacija.
Tenka pastebėti, kad sveiki inkstai sugeba patys reguliuoti išskiriamo šlapimo kiekį. Jeigu organizmui skysčių trūksta, inkstai šlapimo skiria mažiau, vanduo taupomas. Kai skysčių vartojama labai daug, pvz., alaus mėgėjai, didėja ir išskiriamo šlapimo apimtis. Šiuose procesuose dalyvauja ir vadinamasis antidiurezinis hormonas. Jis susidaro priekiniuose smegenų pagumburio branduoliuose ir kaupiasi labai svarbios endokrininės liaukos, hipofizio, užpakalinėje dalyje. Kai reikia tausoti skysčių išsiskyrimą su šlapimu, antidiurezinio hormono į kraują sekretuojama daugiau, šlapimo produkcija stabdoma. Antidiurezinio hormono išskyrimas į kraują sumažėja ar net visai sustoja, kai yra skysčių perteklius ir jį reikia skubiai šalinti. Taip pastoviai palaikomas organizmo skysčių sektorių tūris, viena iš labai svarbių pastovios organizmo terpės konstantų.
Kartais pasitaiko, kad hipofizio liaukos užpakalinė dalis pradeda išskirti į kraują labai mažai antidiurezinio hormono, pvz., dėl smegenų traukos. Toks žmogus pradeda labai gausiai šlapintis – iki 20 litrų per parą ar daugiau. Tai labai apsunkina ir jo, ir aplinkinių būklę. Liga paprastai sėkmingai gydoma sintetiniu būdu pagamintu antidiureziniu hormonu.
Tačiau dažniausiai pasitaikanti normalaus šlapinimosi sutrikimo forma yra vadinamoji dizurija. Šlapinimasi dažnai, jaučiamas aštrus skausmas šlapėje (šlapimo kanale). Po pasišlapinimo šlapėje dar kurį laiką juntamas perštėjimas. Vos tik jis aprimsta, po 10-15 minučių ir vėl skubėk į artimiausią tualetą. Nespėjai – kelnaitės jau ir šlapios. Dizurija būna, kai yra šlapimo pūslės, šlaplės, o vyrams dar priešinės liaukos (prostatos) ūminis uždegimas. Be gydytojo pagalbos čia jau tikrai neapsieisi.
Susiję produktai: Rowatinex kapsulės
