12 765 dviračiu numinti kilometrai, pusmetis Šilko keliu, 75 dienos vienišų klajonių po didžiąją Kiniją... Sklaidome nuotraukas kartu su keliautoju ir gydytoju, akupunktūros specialistu Valentinu Kabašinsku.

„Kodėl dviračiu? Man tai laisvės simbolis, nes galima įvažiuoti ten, kur kitiems uždrausta. Norėjau pažiūrėti visur, kur įmanoma, kokia medicina, koks sveikatingumas. Kelyje ir pačiam teko suteikti pagalbą. Tapau iš karto savas, kai išgirdo, kad esu akupunktūros specialistas.“

Kelionės įspūdžiai veja vienas kitą. O mums įdomu, kodėl savo gyvenimo keliu gydytojas pasirinko Rytų mediciną ir save vadina „buvusiu neurologu“? Nors sprendimas priimtas jau seniai – per 20 metų prabėgo nuo akupunktūros mokslų Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade), bet paruošto atsakymo gydytojas V. Kabašinskas neturi. Susimąsto, palengva užsimezga nuoširdus pokalbis.

- Kodėl pasirinkote Rytų mediciną?

Mane glumina šiuolaikinis medicinos mokslas: pasirodo tai, ko mokiausi kaip būsimas neurologas prieš daugiau nei 20 metų, šiandien jau netinkama – gydymo būdai pasenę, neveiksmingi, vaistai kenksmingi, atrandamos kitos ligų priežastys. Rytų medicina yra patikrinta daugiau nei 2000 metų išbandymu. Ir ji vis dar veikia.
Be to, darbas poliklinikoje man priminė darbą prie prekystalio. Prisimenu – seselė jau iš anksto paruošia receptus, vėliau tik pavardes surašo, aš pasirašau ir dalinu. Dabar dirbu visai kitaip: į kiekvieną žmogų esu priverstas žiūrėti kūrybiškai.

- Kiek gydytojas gali būti kūrėjas?

Rytų, Tibeto medicinoje nėra beverčių simptomų. Kiekvieną simptomą turi interpretuoti: iš niuansų ir susidaro bendras vaizdas. Atėjęs žmogus gali skųstis, kad jam, pavyzdžiui, tirpsta ranka. Galima ją pamasažuoti ir tirpimas kuriam laikui praeis. Bet jei šį simptomą susieji su dar 30 simptomų, tai pamatai, kad visos problemos kyla, tarkim, dėl sutrikusios tulžies pūslės veiklos. Gydydamas pūslę pasieki problemos šaknis. Tibeto, Rytų medicinoje sugebi pasižiūrėti į žmogų kaip į visumą, o ne tik matai atskirą rankos problemą.

- Tenka būti visų sričių gydytoju?

Žmonės irgi kartais taip klausia. Problema ta, kad mes žmogų suskirstome į sistemas. Iš tikrųjų sistemos gal padeda mokytis, bet žmogus toks nėra – tarp šių sistemų yra ryšiai. Rytų medicina padeda atkurti ryšius tarp visų tų sistemų, gydoma ne širdies ar kepenų funkcija, o žiūrima, kur yra sutrikęs ryšys.

- Kokie pagrindiniai ryšių atkūrimo principai?

Gydant taikomas visas kompleksas – akupunktūra, mityba, vaistai, kineziterapija. Rytų medicina labai individualizuota ir joje nėra jokios magijos. Aš prieš maginius dalykus. Rytų medicinoje vaistų gamyba ir gydymo poveikio veiksmingumas labai glaudžiai susiję su natūraliais gamtos dėsniais. Kas vyksta aplink – tas nukreipiama į žmogų. Pavyzdžiui, jei kuriant laužą maža ugnies – įmetam malkų, kad ugnis įsižiebtų. Taip pat Rytų gydytojai elgiasi su žmogumi. Jei mažai ugnies širdy – įmetam jos iš kito organo, pavyzdžiui, tulžies, kuri pasitarnauja kaip malka. Jei norime, kad ugnies būtų mažiau, – „užpilam vandens“ stimuliuodami inkstų ar šlapimo pūslės funkciją.

- Sutikite, šiuolaikiniam žmogui tai gali skambėti kiek egzotiškai…

Man atrodo, kad mes ne tuo keliu nuėjome ir ne to mokome vaikus, ypač sveikatos klausimu. Užsidegę mokome matematikos, bet pritrūkstame įkarščio pasakodami apie rūkymo, alkoholizmo žalą. Prieš daugelį negalavimų bejėgiškai iškeliame rankas. Žmonės stoja į eiles protezuoti sąnarių, net jei kol kas jiems to visiškai nereikia.
Mūsų klaida, kad visais būdais bandome kuo greičiau atstatyti žmogų, grąžinti jį prie darbinio konvejerio, kad jis galėtų grąžinti kreditus. Žiūrime į žmogų tik kaip į darbo jėgą. Neturime laiko sustoti, pagalvoti, kodėl taip nutiko, ką reikėtų pakeisti.

- To laiko kaip tik vis ir pritrūksta...

Ir Jūs jaučiate, kaip greitai laikas bėga, kaip jis mus spaudžia? Tas kelionės pusmetis – tai mano gyvenimo sustojimas. Taip sustabdžiau laiką, kad dabar galiu atsiminti kiekvieną to pusmečio dieną: ką mačiau, su kuo bendravau.
Supratau, kad kiekvienas turi galimybę sustabdyti laiką. Ir ne tik keliaudamas. Savo kambarėlyje, niekur neišeidamas, gali sustabdyti laiką, neleisti, kad iš tavęs jį vogtų, valdytų kiti. Visi turime ieškoti išeičių. Būdų yra.

- Kokie stipriausi Jūsų kelionės įspūdžiai?

Pojūtis, kad nebėra kur bėgti, buvo vienas stipriausių parsivežtų suvokimų.
Žinoma, Rytai visada stebina savo kraštutinumais – skirtumų diapazonas gerokai didesnis nei pas mus. Štai viename parke gali išvysti apie tris šimtus sustojusių žmonių, kurie skambant muzikai daro mankštą visi kaip vienas. Bet mačiau ir tokių vietų, kur ne tik sveikata, bet ir žmogaus gyvybė yra visiškai nevertinama. Nustebino gan tuščios vaistinės: vaistų lentynos pilnos, o žmonių nėra.

- Jūsų telefonas vis netyla, gal pastebėjote, kad pastaruoju metu Lietuvoje žmonės ieško alternatyvų, bando grįžti prie senųjų medicinos tradicijų?

Sukrėtimas dažnai išeina į naudą. Manau, kad ir ši krizė mus gelbsti. Gyvenom išlaidaudami ne pagal šios dienos realijas, ne pagal savo darbą ir uždarbį, bet kažkodėl tikėdamiesi sėkmingos ateities. Toks pat požiūris ir į sveikatą. Nieko nedarom dėl jos, bet laukiam, kad kažkas – gal daktarai, šeimos gydytojai – mumis pasirūpintų. Pasidarėm pasyvūs savo sveikatos atžvilgiu.
Bet ieškantys priemonių visada jų randa. Lietuvoje turim puikų, pagal Tibeto receptūrą pagamintą vaistą kraujotakai gerinti Padma Circosan. Savo pacientams skiriu jį ne tik aterosklerozės profilaktikai, bet ir esant kepenų funkcijos sutrikimui. Maisto papildą Padma Digestin skiriu pacientams, turintiems virškinimo problemų ir nevalgiems vaikams. Tibeto medicinos medikamentai stimuliuoja šalinimo ir detoksikacijos funkcijas, o tai ir yra geriausia aterosklerozės, sąnarių ir kitų ligų profilaktika. Kitaip nei Vakarų medicina, kuri „užmaitina“, užsiima funkcijos papildymu bei atkūrimu ir dirba už organą, Rytų medicinoje tiek vaistai, tiek akupunktūra stimuliuoja organą, kad jis dirbtų pats. Tai ir yra Tibeto receptūrų veiksmingumo paslaptis.