Viena iš maisto papildo PADMA DIGESTIN sudėtinių dalių yra imbieras. Jis mums labiau žinomas kaip pasaulyje vienas svarbiausių ir brangiausių prieskonių. Tačiau imbieras yra ir puikus  vaistas, gelbstintis nuo daugelio negalavimų.

Paslaptingasis tropikų augalas

Tikrasis imbieras (Zingiber officinalis) – tropikų daugiametis augalas, užaugantis net iki 1 metro. Jo lapai lancetiški, labai elegantiški, o žiedai - nelabai gražūs, geltoni su violetiniu atspalviu. Manoma, kad jis yra kilęs iš Indijos ar Kinijos, kur maistui, pasak išlikusių rašytinių šaltinių, buvo naudojamas jau prieš 3000 metų. Natūraliai augančio imbiero dabar jau neberandama. Šiandien jis auginamas Kinijoje, Indonezijoje, Šri Lankoje, Japonijoje, Jamaikoje, Malaizijoje, Artimuosiuose Rytuose, Australijoje, Tailande, Brazilijoje, JAV ir kitur. Daugiau nei 50 proc. pasaulyje užauginama imbiero Indijoje. Iš Brazilijos ir Jamaikos atvežtas imbieras yra geriausios kokybės, o iš Nigerijos - gerokai aštresnis. Europoje jis nėra labai paplitęs, tačiau šviežias, vadinamas žaliuoju, imbieras gaunamas ir Vakarų šalyse. Vertingiausi yra jo šakniastiebiai, kurie būna tamsiai geltoni ir balti. Jie mėsingi, gumbuoti ir suaugę sudaro neįprastos, labai įdomios formos grandinę su daug plonų šaknų. Didelis storas imbiero šakniastiebis tarsi primena elnio ragus.

Baltasis ar juodasis?

Iškasti šakniastiebiai valomi ir naudojimui paruošiami taikant įvairias technologijas. Jie mirkomi, plikomi ir kitaip apdirbami, kad augalas įgautų mėgiamo prieskonio savybių. Pagal šaknies apdorojimą imbieras skirstomas į baltąjį ir juodąjį. Baltasis gaunamas išplautas ir nuskustas šaknis džiovinant saulėje. Šaknys taip pat balinamos mirkant jas kalkių skiedinyje. Juodasis imbieras – tai neskustos šaknys, nuplikytos verdančiu vandeniu, o paskui išdžiovintos. Geresnis yra baltasis imbieras. Imbiero šaknis turi malonų kvapą, panašų į citrinų ir deginantį skonį. Parduodamas jis šaknimis arba maltas – milteliais, kurių spalva būna balta arba šviesiai rusva.

Gydomosios savybės

Maždaug prieš 150 metų botanikas Kulpeperis taip aprašė imbiero gydomąsias savybes:“ Imbieras skatina virškinimą, sušildo skrandį, gerina regėjimą. Jis naudingas vyresnio amžiaus žmonėms – šildo sąnarius, o svarbiausia – saugo nuo podagros.“

Jau senovės egiptiečiai, romėnai ir graikai imbierą naudojo ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje. Mat šis augalas turi antiseptinių savybių, stabdo kraujavimą. Aromaterapijoje jis buvo naudojamas cirkuliavimui skatinti, įtampai mažinti, sergant bronchitu, esant pilvo skausmams, pasitempus raumenis ar tiesiog  pervargus. Nuo seno imbieru gydė meteorizmą, žarnyno spazmus, o jo nuoviru – kosulį, vadavosi nuo pykinimo ir vėmimo. Rytų šalyse žmonės jį kramtydavo norėdami panaikinti nemalonų burnos kvapą. Beje, imbieras – veiksminga priemonė nuo jūros ligos. Žinoma, kad Karibų jūreiviai prieš išplaukdami į jūrą visada kramto imbiero. Nėščioms moterims nuo pykinimo taip pat patartina kramtyti imbiero, nes jis mažina pykinimą, vėmimą ir neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui.

Senoliai jį naudodavo ir pilvo skausmams, viduriavimui, migrenai, reumatiniams sąnarių pažeidimams gydyti. Atlikti tyrimai įrodė, kad imbieras stabdo sąnario kremzlės uždegimą, vadinasi, ir tolesnį jos irimą. Šis augalas mažina riziką susirgti reumatoidiniu artritu. Daugiau imbiero rekomenduojama vartoti sutrikus šlapimui, esant kojų pabrinkimui. Jis normalizuoja kraujo spaudimą, padeda persišaldžius, vartojamas sergant angina ir reumatu. O imbiero aliejus naudojamas parfumerijoje.

Kaip išsirinkti geriausią

• Šviežias imbieras turi nepakartojamą skonį ir kvapą. Tad geriausia pirkti ne miltelius, o šaknį.
• Šakniastiebis turi būti stambus,  švelniai sidabriško blizgesio.
• Jaunų šankų odelė – lygi, plona, prigludusi, o senesnių – storesnė, primenanti popierių ir truputį atsiknojusi nuo minkštimo. Senesnis šakniastiebis lengvesnis nei jaunas ir atrodo tarsi apvytęs.
• Nepirkite raukšlėto, suminkštėjusio ar lengvo šakniastiebio.
• Šviežius imbiero šakniastiebius galima suvyniotus į popierių šaldytuve išlaikyti keletą mėnesių.

Imbiero arbatėlė

10g šviežio imbiero, 15g rudojo cukraus

Nuplautą imbierą supjaustome į smulkius gabalėlius ir sudedame į keramikinį indą. Užpilame verdančiu vandeniu ir uždengę palaikome 5 min. Įberiame cukraus. Arbatėlę geriame kuo karštesnę, geriausia – prieš miegą, kad išprakaituotume.

Šią arbatėlę patartina gerti esant karščiavimui be prakaitavimo, galvos skausmams, kosint, apėmus šaltkrėčiui, kai užgulta nosis ar yra vandeninga sloga, peršti gerklę.