Mūsų visuomenėje taip jau įprasta, kad moterys dažniau nei vyrai laikosi įvairiausių dietų ir visais įmanomais būdais stengiasi kovoti su antsvoriu. Tam tikra prasme dėl to kalta moterų fiziologija – jų medžiagų apykaita 5- 10 proc. lėtesnė nei to paties amžiaus vyrų. Todėl moterys greičiau priauga papildomo svorio, sunkiau jo atsikrato ir dėl to patiria daugiau negatyvių emocijų.
Alkis – aršiausias dailių kūno linijų priešas
Alkis yra natūralus fiziologinis pojūtis, signalizuojantis apie energinius organizmo poreikius. Deja, alkis – didžiausias kiekvienos dietos besilaikančios moters baubas. Mat norint sėkmingai, nekenkiant sveikatai liesėti, reikia, kad per dieną suvalgomo maisto kaloringumas būtų kiek mažesnis už organizmo energijos poreikį. Todėl laikantis dietos tenka kontroliuoti valgomo maisto kaloringumą, valgyti mažesnes maisto porcijas, riboti riebalus, saldumynus, laikytis griežto mitybos grafiko. Prie tokio mitybos režimo nepratęs organizmas protestuodamas siunčia į smegenis alkio signalus. Todėl moterys, besilaikančios dietos, jos pradžioje jaučia nuolatinį alkį.
Fiziologinis ir psichologinis alkis
Pradėjus valgyti alkis išnyksta praėjus 10- 15 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Tad iš širdies valgant greitai gali perniek nueiti visi rezultatai, pasiekti laikantis dietos, skaičiuojant kalorijas ar prakaituojant sporto salėje. Jei alkis susijęs su fiziologiniais organizmo poreikiais, greitai pasisotinama. Daug blogiau, jei noras valgyti kyla ne iš skrandžio, o iš smegenų. Ne paslaptis, kad dalis žmonių maistu slopina įvairias emocijas (pozityvias ir negatyvias), įtampą, nerimą, stresą. O griežta mitybos kontrolė mūsų organizmui yra pats tikriausias stresas.
Pažeidus sąmoningai nustatytą mitybos režimą apima savigrauža dėl valios stokos, nevisavertiškumo jausmas ir kitos nemalonios emocijos, kurias daugelis moterų linkusios slopinti valgydamos. Susidaro lyg užburtas ratas, kai siekiant užsibrėžto tikslo griežtos dietos laikotarpiai su besaikio persivalgymo priepuoliais. Apskaičiuota, kad valgymo protrūkių metu suvalgyto maisto kaloringumas gali siekti net 5000 kcal. Paprastai po tokios ``puotos“ seka kone badmiriavimo etapas, kai per dieną pasitenkinama 500-600 kcal. Tuomet organizmas stokoja ne tik energinių mežiagų, bet ir svarbiausių vitaminų, mineralų bei kitų biologiškai aktyvių junginių.
Vienas žingsnis iki ligos
Nuolat su psichologiniu ar fiziniu alkiu kovojanti moteris turi dvi išeitis: atsisakyti bet kokių dietų ir valgyti atsižvelgiant į organizmo poreikius arba susirgti nerviniu valgymo sutrikimu: anoreksija ar bulimija. Tiesą sakant, nė viena šių perspektyvų per daug nevilioja. Juolab kad nervinių valgymo sutrikimų pasekmės – labai liūdnos: 5- 18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa lėtine. Tiesa, yra dar viena išeitis – įveikti alkį, nekenkiant savo organizmui, t. y. pasitelkus į pagalbą specialų preparatą Cefamadar.
Saugus preparatas jūsų grožiui ir sveikatai
Niekaip su nuolatiniu alkiu nesusidorojančioms moterims rekomenduotina išbandyti homeopatinį preparatą Cefamadar. Tai pagal homeopatijos taisykles pagamintas preparatas, veikiantis alkio ir sotumo centrus smegenyse bei reguliuojantis medžiagų apykaitą. Vartojant Cefamadar mažėja apetitas, nebekamuoja alkis. Todėl mažiau suvalgoma ir saugiai bei sėkmingai lieknėjama. Kadangi šį preparatą rekomenduotina vartoti ne trumpiau kaip tris mėnesius, ilgainiui įprantama valgyti mažiau kaloringus patiekalus. Susiformavus naujiems mitybos įpročiams, net nustojus vartoti Cefamadar svorio nebepriaugama.
Nutarus saugiai ir ilgam atsikratyti nepageidaujamo antsvorio, patartina 1 -2 tabletes Cefamadar išgerti ar sučiulpti 15-20 minučių prieš kiekvieną valgymą. Tiesa, pradėjus vartoti šį preparatą, pradžioje apetitas gali netgi padidėti. Tačiau išsigąsti nereikia, nes tai homepatiniams preparatams būdinga savybė, rodanti, jog vaistas tikrai veikia. Cefamadar vartojant toliau, apetitas sumažėja.
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku
