Herpes simplex virusai ir vėl „kelią galvą“...

 

Miegoti atsigulę visiškai sveiki, ryte kartais nemaloniai nustembame ant burnos gleivinės ar lūpų kraštų  aptikę atsiradusių opelių. Tokių opelių gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: kai kurių virškinamojo trakto ligų, mechaninio pažeidimo, kartais - dėl avitaminozės. Tačiau dažniausiai šios opelės - infekcinės kilmės, tai yra taip pasireiškia pūslelinis stomatitas, paprastoji ar febrilinė pūslelinė ir kitos Herpes simplex viruso sukeltos ligos.

Maždaug kas antras žmogus bent kartą gyvenime susiduria su burnos gleivinės ar lūpų žaizdelėmis ar aftinėmis opomis, kurios būna pavienės ar dauginės, skausmingos, teikiančios diskomfortą, netgi trukdančios valgyti ar net kalbėti. Skausmingos pūslelės susiformuoja ir sergant pūsleliniu stomatitu. Šiuo atveju ant burnos gleivinės ir liežuvio atsiranda daug smulkių apvalių pūslelių, kurios greitai plyšta ir susiformuoja negili žaizdelė raudonais kraštais. Žmogus jaučia varginantį skausmą, kuris paūmėja nuo bet kokio mechaninio poveikio, gali patinti ir pradėti kraujuoti dantenos. Pasitaiko, kad pakyla kūno temperatūra. Kadangi ligos sukėlėjas yra virusas, savaime tokios žaizdelės gyja sunkiai ir ilgai.

Daugelis žmonių yra patyrę, kas tai yra paprastoji pūslelinė (Herpes simplex). Paprastosios pūslelinės sukėlėjas yra Herpes simplex virusas. Šis virusas nuolat gyvena juo užsikrėtusio žmogaus nervų ląstelėse. Esant jam palankioms sąlygoms, tai yra kai dėl vienų ar kitų priežasčių susilpnėja žmogaus imunitetas, virusas suaktyvėja ir sukelia pūslelinę. Paprastosios pūslelinės židiniai dažniausiai pažeidžia lūpas (Herpes labialis), kiek rečiau išberia burnos gleivinę. Liga prasideda nemaloniu peršėjimu ir niežuliu, po kurio laiko išryškėja mažytės, balzganos, pilnos skysčio pūslelės. Jos didėja, susilieja į vieną ir po kelių dienų pratrūksta. Atsiradusi skausminga erozija pasidengia šašu ir maždaug per savaitę laiko užgyja. Deja, ši viruso sukelta liga neišgydoma - net ir gydant antivirusiniais vaistais sukėlėjas yra tik nuslopinamas, bet nesunaikinamas, taigi linkusi pasikartoti. Dėl šios priežasties didžiausią dėmesį tenka skirti profilaktikai, o pasireiškus simptomams - gydytis, nes negydoma paprastoji pūslelinė lengvai plinta, pažeidžia kitus organus. Svarbiausia paprastosios pūslėlinės profilaktinė priemonė - imuniteto stiprinimas, taip pat fizinės ir emocinės įtampos mažinimas, tiesioginių saulės spindulių, šalčio ir vėjo vengimas.

Burnos gleivinės, lūpų žaizdelių, pūslelinio stomatito, aftinių opų ir paprastosios pūslelinės gydymo tikslas  - sumažinti skausmą ir pagreitinti gijimo procesą. Atsiradusi skausminga opelė ne tik estetinė problema – per pažeistą odą ar gleivinę į organizmą gali patekti įvairių mikrobų. Paprasčiausias būdas pagreitinti opelės ar žaizdelės gijimą yra simptominis gydymas. Tam labai tinka gelis, kurio sudėtyje yra 2 procentai natrio karbenoksolono.

Natrio karbenoksolonas slopina uždegimą, aktyvina gleivinės kraujotaką, stimuliuoja prostaglandinų (uždegimą slopinančių medžiagų) sintezę, stiprina apsauginę gleivinės funkciją. Nustatyta, kad natrio karbenoksolonas veikia Herpes simplex - paprastosios pūslelinės sukėlėją bei daugelį kitų virusų. Klinikiniai tyrimai įrodė  gelio su natrio karbenoksolonu poveikį gydant lūpų ir burnos žaizdeles bei opas: greitai sumažėja skausmas, nebesiformuoja naujos žaizdos, o esamos lengviau užgyja. Pastaruoju metu manoma, jog ne tik paprastąją pūslelinę, bet ir kitas burnos gleivinės žaizdeles bei opas dažnai sukelia virusinė infekcija. Todėl gelio, kurio sudėtyje yra natrio karbenoksolono, naudojimas įgauną naują reikšmę - juo galima gydyti įvairios kilmės burnos opeles.

Gelis su natrio karbenoksolonu (Carbosan) parduodamas 5 g tūbelėmis. Juo opeles ir žaizdeles reikia tepti storu sluoksniu keturis kartus per dieną, geriau - po valgio ir prieš miegą. Šiuo geliu gydymą reiktų pradėti atsiradus pirmosioms lūpų žaizdelėms ir burnos opelėms ar ant lūpų pajutus būdingą dilgsėjimą, „pranešantį“ apie naujos pūslelės atsiradimą.