Gimus mažyliui, prasideda savarankiškas jo virškinamosios sistemos funkcionavimas: nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo valandų ji nuolat dirba virškindama maistą, pasisavindama naudingąsias medžiagas, šalindama žarnyne susikaupusias dujas ir nereikalingas atliekas. Deja, šis procesas ne visuomet vyksta taip sklandžiai kaip turėtų. Apie šiuos sutrikimus mažyliai garsiai informuoja aplinkinius - kitaip savo nusiskundimų išreikšti dar negebantys kūdikiai skausmingai verkia, o vyresni vaikučiai guodžiasi tėveliams dėl sopančio pilvelio.

Visi žinome, jog pilvą suskausti gali bet kokio amžiaus žmogui, tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikus, o ypač kūdikius, ši bėda vargina itin dažnai. Daugumą kūdikių varginantys pilvuko diegliai – atskira, papildomo aptarimo reikalaujanti tema. O vyresnio amžiaus vaikučiams pasireiškiantys pilvelio skausmai labai dažnai susiję su tam tikra virškinamosios sistemos disfunkcija.

 

 

Pilvelio negalavimais dažniausiai skundžiasi iki mokyklinukai

 

Paprastai kūdikių dieglių periodą išaugusį mažylį pirmieji pilvuko negalavimai užklumpa jam ėmus valgyti įvairesnį maistą, tai yra kuomet virškinamoji sistema turi prisitaikyti apdoroti daržoves, vaisius, kruopas, mėsą ir kitus produktus. Labai jautri, vis dar besivystanti vaikų virškinamoji - fermentinė sistema lengvai sutrikdoma ir jautriai reaguoja į bet kokius pasikeitimus. Tad nieko keisto, kad net menkiausi pokyčiai gali sutrikdyti jos funkcijas ir sukelti pilvo pūtimą, skausmą, „raižymą“, sutrikdyti tuštinimąsi. Dėl pasikeitusios mitybos, pakitusio mitybos režimo, neįprastų maisto produktų vaikams gali pasireikšti rėmuo, varginti sunkumo jausmas skrandžio srityje, prasidėti viduriavimas arba atvirkščiai - užkietėti viduriai.

Tiesa, pilvuko skausmas gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių: ūmaus apendicito, žarnyno infekcijos, peritonito, išvaržos, divertikulito ir pan. Todėl tėveliams niekuomet negalima prarasti budrumo ir reikia atidžiai stebėti mažylio būklę.

                       

                                            Jaunų tėvelių „baubas“ -  pilvelio diegliai

 

                      Trumpam grįžkime į pradžią ir pakalbėkime apie vieną iš jauniems tėvams tenkančių išmėginimų – kūdikių pilvuko dieglius. Iki pat šiol dar niekas tiksliai nenustatė, dėl kokių priežasčių pasireiškia šis negalavimas. Šiuo metu specialistai linkę manyti, jog svarbiausios kūdikius kamuojančio pilvelio skausmo priežastys – nebrandi vegetacinė nervų sistemos veikla, nevisiškai susiformavusi žarnyno funkcija, silpnai išsivysčiusi geroji žarnyno mikroflora ir žarnyne besikaupiantis dujų perteklius. Silpnai funkcionuojantis kūdikio žarnynas nepajėgia pašalinti jame susikaupiančių dujų, kurios mechaniškai tempia žarnų sieneles, sukeldamos spazminius pilvuko skausmus, apie kuriuos mažylis „praneša“ verkdamas.

Mažylio žarnyne dujos susidaro vykstant natūraliam virškinimo procesui. Be to, kūdikis tam tikrą oro kiekį nuryja valgydamas. Daugiau oro „prisiryja“ netinkamai žindantis kūdikis, ypač kai jis alkanas. Todėl reikia stengtis, kad žįsdamas mažylis apžiotų ne tik spenelį, bet ir rudąjį krūties laukelį. Manoma, kad gausesnį dujų susidarymą žarnyne gali paskatinti ir netinkamas kūdikio žindymo režimas, kitaip tariant, kuomet maitinama griežtai nustatytu laiku ir neleidžiama žįsti krūtį tiek, kiek mažylis nori. Mat mamos pienelio susidarymo fiziologija lemia, kad pirmiausia skiriasi pienas, kuriame gausu vandens ir angliavandenių (laktozės), skatinančių rūgimo ir dujų susidarymo procesus mažylio žarnyne. Tad jei kūdikis gausiai prigeria tokio pienelio, natūraliai padidėja žarnyno dujų gamyba.

Ilgą laiką buvo manoma, jog gausesnį dujų susidarymą gali paskatinti ir mamos mityba. Dabar galvojama, kad mamos suvalgytas maistas tam lemiamos reikšmės neturi. Tačiau savo pieneliu kūdikį maitinančioms mamoms nereikėtų piktnaudžiauti maistu, kuris skatina meteorizmą. 

                     

 

                                            Kaip nuraminti mažylio pilvuką?

 

Dažna mama mažo pilvelio sopulius linkusi gydyti pasitelkdama nuo seno žinomas liaudiškas priemones - ypač vaistingųjų augalų arbatėles, kurių skonį ir pati pamena nuo vaikystės. Vienas populiariausių ir nuo seno gerai žinomų vaistingųjų augalų, naudojamų virškinimo negalavimams palengvinti – kmyno vaisiai. Kmyno vaisiai žinomi kaip žarnų peristaltiką stiprinantis, pilvo pūtimą ir meteorizmą bei puvimo ir rūgimo procesus žarnyne slopinantis, skrandžio ir žarnyno spazmus atpalaiduojantis, apetitą žadinantis, vidurius normalizuojantis vaistinis prieskoninis augalas. Tiesą sakant, sunku būtų pasakyti, kuri savybė buvo įvertinta pirmiausia: prieskoninio augalo ar augalo, turinčio teigiamą poveikį virškinimui. Kaip bebūtų, šiandien mums svarbiausia, jog kmynų antpilas ir arbata padeda normalizuoti virškinimo sistemos veiklą. Vienintelis nepatogumas, kad kmynų arbatą sudėtinga dozuoti ir niekuomet neįmanoma tiksliai žinoti, kiek ir kokių biologiškai aktyvių junginių (eterinių aliejų, organinių rūgščių, flavonoidų, rauginių, mineralinių medžiagų ir kt.), esančių kmynų sėklose, patenka į žarnyną. Jei jų dozė per maža, kmynų arbata neduos laukiamų rezultatų. O per didelis šių junginių kiekis gali veikti nepalankiai, pavyzdžiui, sukelti vidurių užkietėjimą ar pan. Todėl siekiant, kad mažylio pilvelis būtų visuomet ramus, vietoj namuose paruošto kmynų sėklų antpilo ar arbatėlės galima vartoti specialius Babyfen lašus, kuriuos. Pagrindinė veiklioji Babyfen lašų medžiaga - kmynų eterinis aliejus, kurį labai paprasta dozuoti ir lengva vartoti: vienam kilogramui kūno svorio rekomenduojama vartoti po 2 lašiukus preparato.

 Babyfen lašus mamos ir tėčiai gali pasitelkti į pagalbą, kai vaikui pučia pilvuką, kaupiasi dujos, sutrinka virškinimas. O šiems simptomams nuslūgus, vaikutis vakare lengviau užmigs ir gerai pailsės.