Visais laikais, net ir neturėdami mokslo žinių, remdamiesi vien stebėjimais ir iš lūpų į lūpas perduodamis žiniomis, žmonės gydymui naudojo vaistingus augalus. O garsios žolininkės netgi vadintos raganomis ar burtininkėmis. Besivystančio farmacijos mokslo dėka buvo moksliškai patvirtinta, kas teikia augalams  „stebuklingos“galios, tai yra rasti aktyvūs cheminiai junginiai, esantys augaluose. Taigi jokios alchemijos ar magijos. Kaip ir senovėje, taip ir mūsų laikais yra ligų, kurių gydymui vien žolelių, savaime aišku, neužteks. Tačiau stiprintant imunitetą ar  kovojant su peršalimu, gydant kosulį ar gerklės skausmą visada galima pasikliauti vaistingaisiais augalais.

Ištikimiausieji fitoterapijos šalininkai ar besidomintys įvairiomis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo galimybėmis, be abejo, per vasarą prisirinko įvairių žolelių, kurias susidžiovino, išsirūšiavo į indelius, dėžutes ar maišelius. Tad dabar artėjant rudeninių negalavimų sezonui, jiems tereikia paimti reikiamą paketėlį, pasemti žiupsnelį vaistingosios arbatos, ją užplikyti, ir štai natūralias oganizmo galias stiprinantis, greičiau pasveikti padedantis gėrimas jau paruoštas. Deja, tokių žmonių šiuolaikinėje, nuolat laiko stokojančioje, kasdieniuose darbuose paskendusioje visuomenėje – mažuma. Visiems kitiems nelieka kitos išeities, kaip tik vartoti jau paruoštas vaistingųjų augalų arbatas. Tiesa, norint neprašauti pro šalį, būtina žinoti kokio poveikio galima tikėtis vartojant vieną ar kitą vaistažolę.

Taigi trumpai apie žoleles, kurios naudingos peršalimo ligų sezonui prasidėjus.

Siauralapio gysločio lapai – slopina dirginimą, uždegimą, veikia antibakteriškai. Juos rekomenduojama vartoti sergant infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis kaip priemonę palengvinančią labiausia varginančius ligos simptomus.

Čiobrelio lapai – turi stiprių antibakterinių, spazmus atpalaiduojančių, uždegimą slopinančių junginių. Juos tradiciškai rekomenduojama vartoti, kuomet vargina kosulys ir kiti nemalonūs peršalimo ligų simptomai.

Saldymedžio šaknys – skystina gleives ir aktyvina jų skyrimąsi, atpalaiduoja spazmus. Todėl gali būti vartojamos sergant bronchitu ir viršutinių kvėpavimo takų kataru kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

Melisos lapai – kaupia medžiagas, kurios turi raminančių, spazmus slopinančių savybių. Todėl šią aromatingą arbatą, ypač pagardintą medumi, rekomenduojama vartoti, kuomet kamuoja skausmingas, sausas kosulys. Dėl nervų sistemą tonizuojančio poveikio melisos lapų arbatą naudinga gerti siekianti atgauti emocinę pusiausvyrą ar tiesiog pasikrauti pozityvios energijos.

Liepų žiedai – vaistingasis augalas tradiciškai vartojamas karščiuojant. Tai prakaitavimą skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti, bendrą organizmo savijautą palankiai veikianti priemonė. Šio vaistingojo augalo arbatos aromatas, pasklidęs namuose, primins šiltas saulėtas vasaros dienas ir padės pasikrauti teigiamos energijos ir pozityvių minčių.

Ramunėlių žiedai – turi tiek naudingų savybių, kad ją galime drąsiai pavadinti vaistažolių vaistažole. Ramunėlių žieduose gausu biologiškai aktyvių junginių, kurie veikia antibakteriškai, dezinfekuojančiai, malšina skausmą ir uždegimą, padeda iš organizmo pašalinti toksinius junginius, net, galima sakyti, jog pakrauna mus teigiama energija. Dėl anksčiau išvardytų vaistinės ramunėlės savybių šią arbatą galima vartoti ir profilaktiškai, siekiant išsaugoti ir sustiprinti sveikatą darganotomis rudens dienomis, ir kaip gydomąją priemonę. Stipresnį ramunėlių žiedų užpilą galima vartoti gerklei skalauti, tik šiuo atveju jos nereikėtų nuryti.

Šeivamedžio žiedai – prakaitavimą skatinati, kvėpavimo takuose besiformuojančių gleivių išsiskyrimą skatinanti priemonė. Todėl šis vaistingasis augalas dažnai naudojamas sergant infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Eukalipto lapai – sukaupia aromatingą eterinį aliejų, kuris turi spazmus atpalaiduojančių, atsikosėjimą lengvinančių savybių. Todėl  eukalipto lapų arbata rekomenduojama sergant bronchitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Eukalipto lapų aliejui būdingas ir antimikrobinis poveikis, todėl stipresnės koncentracijos šio vaistingojo augalo užpilą galima vartoti skalavimui, kuomet peršti ir skauda gerklę.

Anyžiaus vaisiai – labiau žinomas kaip kulinarijoje naudojamas prieskoninis augalas. Tačiau anyžių eterinis aliejus yra puiki priemonė, padedanti skystinti gleives viršutiniuose kvėpavimo takuose, pasižyminti spazmus atpalaiduojančiu, antimikrobiniu aktyvumu. Todėl arbata su anyžiai puikiai tiks, jei vargina sausas skausmingas kosulys.

Juodųjų serbentų uogos – vienas gardžiausių natūralių vitamino C šaltinių. O vitaminas C yra geriausias organizmo imuninės sistemos, saugančios mus nuo ligų, draugas. Todėl siekiant sustiprinti natūralias apsaugines organizmo savybes ir išvengti rudeninių negalavimų, galima kiekvieną dieną mėgautis juodųjų serbentų arbata.

Ežiuolės pristatyti tikrai nereikia, nes ji - vienas populiariausių natūralias apsaugines mūsų organizmo savybes palaikančių augalų. Tad siekdami sustiprinti natūralią organizmo apsaugą, turėtume bent retkarčiais pasimėgauti ežiuolės arbatos puodeliu. Bet jei mus ar mūsų mažuosius kamuoja dažnos peršalimo ligos, ežiuolės arbatą patariama naudoti dažniau.

Pasiflora – žinomas kaip nervų sistemą tonizuojantis, nuotaiką praskaidrinantis augalas. Todėl jos arbata puikiai tiks dėl rudeninės darganos subjurusiai nuotaikai pataisyti ir sutelkti vidinius organizmo resursus. Beje, yra duomenų, kad rausvažiedės pasifloros preparatai gali būti naudojami ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui.