Vitaminai ir mineralai – nepakeičiamos organizmui būtinos medžiagos, kurias gauname su maistu. Labai svarbus pakankamas šių medžiagų kiekis pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam vaikui. Taigi dėl vitaminų trūkumo gali labai pablogėti vaiko sveikata ir kamuoti įvairūs negalavimai. Ši problema ypač aktuali šaltuoju metų periodu, kai turime būti stipresni, kad atsispirtume įvairioms sezono ligoms.

 

Kodėl vitaminų per mažai?

      Jeigu vitaminų ir mineralų su maistu vaikas gauna nepakankamai arba sutrinka jų įsavinimas virškinamajame trakte, išsivysto vitaminų trūkumas.

     Avitaminozę sukelia vieno ar kelių vitaminų trūkumas maiste. Kurio nors vitamino gali pritrūkti neracionaliai maitinamam kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais, paūgėjusiam mažyliui –dėlneracionalios mitybos rafinuotais maisto produktais. Naudingųjų medžiagų neužteks prastą apetitą turinčiam mažyliui. Vitaminų gali pritrūkti ta tikru sezonu, daugiau jų reikia sergant infekcinėmis ligomis bei patiriant stresą.     

      Hipovitaminozė – tai jau liguista vaiko būklė, kai vitaminų atsargos organizme labai sumažėja. Tai gali atsitikti ne tik tada, kai nepakanka su maistu gaunamų vitaminų. Tokį vitaminų stygių dažnai patiria skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis sergantys vaikai, taip pat – gimę neišnešioti. Kai trūksta kurio nors vieno vitamino, sutrinka fiziologinės funkcijos, kurioms šis elementas būtinas. Pavyzdžiui, vaikas gali pasidaryti dirglus, pradeda skaudėti galvą arba išsausėja oda. Jeigu per mažai vitamino D, sumažėja ir kalcio bei fosforo, todėl sutrinka kaulų mineralizacija  ir vaikas gali susirgti rachitu.  Stokojant vitamino B2, sutrūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, prasideda burnos gleivinės uždegimas. Dėl vitamino B6  stokos sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Kai trūksta vitamino C, vaikas greitai pavargsta, blogiau auga, tampa neatsparus įvairioms ligoms.

      Jeigu vaikas pasidarė irzlus, nervingas, greitai pavargsta, prarado apetitą arba sutriko miegas, galite įtarti, kad jam trūksta vitaminų. Žinoma, geriausia nuvesti vaiką pas gydytoją, kuris parinks tinkamas priemones mažyliui. Hipovitaminozė gydoma trūkstamais vitaminais.     

 

Ką daryti, kad vitaminų nepritrūktų?

      Ko gero, daugeliui žinoma, kad vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą, nes kiekviename maisto produkte yra skirtingų vitaminų ir mineralų. Vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų C ir P, folio rūgšties, beta karotino. Mėsa – svarbus vitamino B 12 šaltinis, taip pat joje netrūksta vitaminų B1, B2 ir B6. Pienas ir jo produktai aprūpina mus vitaminais A ir B2. Grūdų produktai suteikia vitaminų B1,B2, B6, PP ir E, augaliniai aliejai – vitamino E, augaliniuose riebaluose nemažai vitaminų A ir D. Tik dažniausiai viso reikiamo kiekio maisto produktai nesuteikia.

 

Kodėl iš maisto negauname pakankamai vitaminų?

      Deja, šiuolaikinio modernaus žemės ūkio sąlygomis išaugintuose maisto produktuose tėra minimalus naudingųjų medžiagų kiekis. Daržovės ir vaisiai auginami nualintoje žemėje arba šiltnamiuose, todėl šiuolaikiniai maisto produktai neturi didelės biologinės vertės organizmui. Be to, šiuolaikiniai ūkiai derliui padidinti ir kovai su kenkėjais naudoja daugybę chemijos (pavyzdžiui, nitratus).

      Jau neapdorotos daržovės ir vaisiai ant prekystalio nėra pakankamai vertingi, o maisto pramonės įmonėse apdoroti produktai praranda dar daugiau maistingųjų medžiagų. Perkame dirbtiniais dažikliais pagražintus, įvairių skonių stiprikliais paskanintus ir konservantų bei kitokios chemijos prifarširuotus maisto produktus. Tenkinamės tuo, kas lieka ilgai laikytuose, užšaldytuose, termiškai ir kitaip pramonės apdorotuose produktuose. Taip paruoštuose maisto produktuose vitaminų ir mineralų sumažėja dešimteriopai. Taigi, kai trūksta šių medžiagų, vaikas patiria vadinamąjį slaptąjį badą. Su maistu jis gauna pakankamai kalorijų, o naudingųjų medžiagų jame trūksta. Taip pat ir tokiu maistu besimaitinančios žindančios mamos piene nėra iš kur atsirasti vitaminams.

      Šiuolaikiniams vaikams daugiausia trūksta vitaminų B1 ir D ( apsaugančio nuo rachito). Daugeliui jų nustatomas anemiją sukeliantis geležies trūkumas. Geležis  būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vaikai, kuriems trūksta geležies lėčiau auga, greičiau pavargsta, prasčiau mokosi.

 

Padės maisto papildai

      Taigi negaunančiam pakankamai vitaminų su maistu vaikui jų turime duoti papildomai, todėl specialiai vaikams gaminami įvairūs vitaminų ir mineralų maisto papildai. Juose yra vaikui būtini šių medžiagų kiekiai. Paprastai vitaminai geriami vieną kartą per dieną. Vaikas neatsisakys pasaldinto sirupo, lašiukų arba skanios tabletės. Geriausia vitaminus gerti ryte: aktyvaus vaiko organizmas puikiai įsavins visas būtinas medžiagas.

      Vaistinėje rasite įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų vaikams, kurie sustiprins vaiko organizmą, suteiks energijos bei atsparumo įvairiems negalavimams. Maisto papilduose esantys vitaminai ir mineralai padės sustiprinti darželinuko ar mokyklinuko nervų sistemą ir prisitaikyti prie naujos aplinkos.